Naujienos

2014-02-21 08:02:47

Aptarta savivaldybių priešgaisrinių tarnybų veikla ir problemos

Vasario 20 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente vyko departamento vadovybės ir savivaldybių priešgaisrinių tarnybų viršininkų bei savivaldybių darbuotojų, kuruojančių ugniagesių komandų veiklą, pasitarimas. Į jį taip pat atvyko apskričių priešgaisrinių gelbėjimo valdybų vadovai ir kai kurių priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų viršininkai. Pasitarimo pradžioje departamento direktorius vidaus tarnybos generolas Remigijus Baniulis apžvelgė valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2013-ųjų metų rezultatus ir 2014 m. veiklos kryptis.

R. Baniulis pažymėjo, kad departamentas nėra asignavimų valdytojas, tačiau siekia svarbiausio tikslo – teikti visuomenei operatyvią ir kokybišką pagalbą gaisrų, įvykių, ekstremaliųjų įvykių ir ekstremaliųjų situacijų atvejais bei vykdyti gaisrų, ekstremaliųjų įvykių ir ekstremaliųjų situacijų prevenciją.

„Manau, mūsų ir jūsų tikslas yra vienas, ir mes, ir jūs dirbame ta pačia kryptimi, - sakė R. Baniulis, kreipdamasis į  savivaldybių priešgaisrinių tarnybų vadovus. – Pagal vertinimo rodiklius mūsų tarnyba atrodo neblogai, tačiau tendencijos dėl žmonių žūties gaisruose – blogos. Štai ir šiandien Lazdijų rajone viename gaisre žuvo net trys žmonės. Pernai buvo beveik 19 tūkst. išvykimų į incidentus, gaisrų beveik tiek pat kiek ir 2012 m. 4521 gaisre dalyvavo ir jūsų pajėgos. Kaimo vietovėse savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ugniagesių komandos pernai gesino 690 gaisrų. Tie gaisrai pridaro labai daug nuostolių, juose žūsta daug žmonių. Kasmet sudarome potencialios gaisro aukos portretą. Paprastai tai asmenys, sunkiai keičiantys socialinius įgūdžius, gyvenantys iš pašalpų, mėgstantys vartoti alkoholį, rūkantys.“

Apžvelgdamas savivaldybių priešgaisrinių tarnybų veiklą, R. Baniulis pažymėjo, kad pernai Lietuvoje iš 11333  kilusių gaisrų 4543 gesinime dalyvavo savivaldybių ugniagesių komandos, dar 1658 jos užgesino savarankiškai. Pasak direktoriaus, šių komandų automobilinės cisternos maždaug 30 metų senumo, 15 proc. čia dirbančių ugniagesių neturi net bazinio ugniagesio išsilavinimo. SPT ugniagesių komandoje pamainoje budi po 2 ugniagesius, tačiau ne retas atvejis, kai būna tik vienas. Parengties vidurkis, kai buvo budima po du ugniagesius pamainoje 2013 m. – 84,9 proc., 2012 m. – 87,3 proc.
 
„Finansavimas savivaldybių priešgaisrinėms tarnyboms nuo 2011 m. buvo didinamas, tačiau šie pinigai buvo „pravalgyti“, nes padidėjo minimalus mėnesinis atlyginimas. Viena komanda per metus vidutiniškai išvažiuoja 21,6 karto. Šitie skaičiai verčia susimąstyti, kalbant apie veiklos naudingumo koeficientą. Prognozės dėl jūsų perspektyvos po 5 metų labai liūdnos: automobiliams bus jau 35 metai, investicijoms pinigų neskiriama, 30 proc. darbuotojų amžiaus vidurkis bus gerokai virš pensinio amžiaus, dar 27 proc. artės prie šio amžiaus. Todėl neieškant kardinalių sisteminių pakeitimų, bus blogai. Galbūt jums ir nepatrauklus savanorijos klausimas, tačiau tai vienintelis būdas išgyventi. Savanorija turėtų būti sukoncentruota prie savivaldybių priešgaisrinių tarnybų. Savanoriais galėtų tapti ir žmonės, dirbantys pas ūkininkus, ir patys ūkininkai, ir verslininkai. Pasaulis neišrado nieko gudresnio už savanorius. Ir Europos Sąjunga skatina savanorijos steigimą“, - kalbėjo direktorius.

R. Baniulis savivaldybių priešgaisrinių tarnybų vadovus informavo, kad nuo 2011 m. Vyriausybei, o vėliau ir Seimui yra pateiktas Priešgaisrinės saugos įstatymo pakeitimo projektas, kuriame numatyta įteisinti savanorių veiklą, tačiau kol kas jis nepatenka į Seimo darbotvarkę. Priėmus šias pataisas, bus nustatytos savanorių socialinės garantijos, kompensavimo klausimai, mokymai ir kt. „Ugniagesių komandų tinklas būtų išlaikytas toks, koks yra dabar, tačiau sumažintas ugniagesių skaičius. Tada būtų sutaupyta apie 10 mln. Lt, kuriuos būtų galima skirti technikai atnaujinti.  Savanorija nėra tam tikros savivaldybės reikalas. Tai bendrijos, miestelio reikalas. Jeigu Švėkšnoje kilus gaisrui būtų buvę savanorių, būtų atvažiavęs vienas ugniagesys ir būtų prisijungę kokie 5 parengti savanoriai, kurie ir užgesintų gaisrą. Prie savanorijos, be abejo, bus pereinama palaipsniui“, - kalbėjo direktorius.  

Savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ugniagesių komandų 2013 m. veiklą apibendrino ir 2014 m. prioritetus apžvelgė departamento direktoriaus pavaduotojas vidaus tarnybos pulkininkas Vygandas Kurkulis. 

„Mes turime ne tik remti ir padėti  savivaldybių priešgaisrinėms tarnybos, bet ir reikalauti veiklos efektyvumo. Šiuo metu šalyje yra 277 ugniagesių komandos. Jos turi 428 gaisrinius automobilius, turėtų būti 361, įskaitant ir rezervą. 60 automobilių reikėtų kažkur kitur panaudoti, nes stovintis automobilis irgi reikalauja pinigų. Komandose daug kur vis dar budi po vieną ugniagesį, nors gaisre reikėtų keturių. Tai negi į gaisrą reikia varyti keturis automobilius? Yra ugniagesių, nebaigusių bazinės mokymo programos. Ugniagesių gelbėtojų mokykla pernai pasitvirtino naują 112 val. programą, skirtą mokymui darbo vietoje. Jeigu pas jus yra ugniagesių, neturinčių bazinio išsilavinimo, reikia kontaktuoti su Ugniagesių gelbėtojų mokykla. Šios mokyklos dėstytojai atvažiuos į rajonus. Jeigu tokių ugniagesių nedaug, galite kooperuotis ir su kitais rajonais. Neteisėta yra leisti žmonėms be bazinių žinių lįsti į ugnį. Keleri metai  Ugniagesių gelbėtojų mokykla negalėjo tenkinti poreikių, tačiau buvo rastas kompromisas. Bazinių mokymų kaina buvo 900, šitos programos – 500 Lt“, - kalbėjo V. Kurkulis. Į klausimą, iš kur gauti pinigų mokymams, jis atsakė, kad tokia galimybė yra per darbo biržas.

Pasak V. Kurkulio, 94 proc.  savivaldybių priešgaisrinių tarnybų lėšų atitenka darbo užmokesčiui ir Sodrai: „Veiklai lieka 6 proc., investicijoms – nieko. Tai viena iš priežasčių kurti savanoriją. O dabar atliekame tarsi socialinių išmokų mokėtojų vaidmenį. Tik 30 savivaldybių turi radijo ryšį. Skambinant į telefonus, iškvietimas užtrunka iki minutės, jeigu skambinama trims komandoms – jau trys minutės. Turint radijo stoteles, taupytųsi laikas. Valstybės kontrolė iškėlė klausimą, kodėl ne visos tarnybos aprūpintos ugniagesių apsaugos priemonėmis – kvėpavimo aparatais. Bet norint dirbti su kvėpavimo aparatu reikia pasitikrinti sveikatą. Be to, būtų gerai, jeigu Specialiojoje priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje būtų atliktas turimų aparatų testavimas, kad bent jau žinotume, kokios jie būklės. SPGV taip pat gali atlikti ir senų siurblių remontą. Valstybės kontrolė taip pat nustatė, kad turimos apsaugos priemonės neatitinka standartų. Jeigu kam reikia pagalbos perkant apsaugos priemones – apsauginius drabužius, šalmus, batus, pirštines, taip pat kreipkitės į šią valdybą“.

V. Kurkulis susirinkusius supažindino ir su pernai priimtais teisės aktais: LRV 2013 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 354 „Dėl priešgaisrinės saugos užtikrinimo standarto patvirtinimo“, PAGD direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu 1-204 „Dėl savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ugniagesių komandų veiklai reikalingos minimalios technikos ir įrangos sąrašo patvirtinimo“ ir kt.

Jis taip pat pateikė Valstybės audito ataskaitoje nurodytas rekomendacijas veiklai gerinti: parengti ir pateikti Vyriausybei teisės aktą, kuriame būtų apibrėžtos savivaldybių priešgaisrinių tarnybų funkcijos ir darbų apimtis, nustatyti reikalavimus šių tarnybų ugniagesių pareigybėms, nustatyti reikalavimus dėl ugniagesių profesinių žinių tikrinimo, kvalifikacijos tobulinimo, aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis, KOAP, skaitmeniniu radijo ryšiu ir kt.

Savivaldybių priešgaisrinių tarnybų vadovai departamento vadovybei uždavė daug klausimų. Labiausia juos domino savanorijos steigimas: kaip bus aprūpinti savanoriai, kas galės jais tapti, kas juos parengs, ko tikėtis žmonėms iš savanorių ir kt.

Šaltinis:vpgt.lt